Pradėsiu gal nuo to, kad mėgstu tą taip vadinamą ekologiją. Mėgstu daržoves ir vaisius, mėgstu uogas. Kartais net kyla minčių pabūti vegetaru. Taip pat užskaitau visokias [savanoriškas] tvarkymosi talkas, kaipo Darom, šiukšlių rūšiavimo iniciatyvas. Tik baisiai nemėgstu isterinių socialistpalaikių, kurie cypauja ant kiekvieno kampo savo apokaliptinį briedą apie tai, kaip žmonija tuoj tuoj susinaikins dėl anglies dvideginio emisijų ir šiaip veiklos. Tai čia išdžiūsim, tai čia paskesim, tai čia užšalsim…
Ne tai, kad nemėgstu. Gal labiau patiriu tokį facepalm’išką jausmą.
Kas būdinga šiem cypautojam, tai visi būtinai iš išsivysčiusių šalių, pusę knygos perskaitę, geranoriai valkatos, besimėgaujantys industrinio kapitalistinio pasaulio sukurta gerove. Jie nori vienu metu ir lygybės, ir brolybės, ir kad klimatas nesikeistų, ir kad trečio pasaulio šalys gyventų gerai. Jų idealiame pasaulyje visi žmonės gyventų gražiose natūrinio ūkio komunose be pinigų.
Juokingas dalykas tas, kad jie dažniausiai nori, kad šitokį gyvenimo būdą jiems nuleistų iš dangaus valdžia. Jei šiuolaikinėj demokratinėj kapitalistinėj santvarkoj, kurioje gyvename, savanoriškos socialistinės komunos yra įmanomos, ir niekas tokiose dalyvaujančiųjų nesmerkia (nebent juokiasi), tai socialistinėje santvarkoje visos alternatyvos, kurios nėra approve’intos valdžios institucijų būtų uždraustos.
Kaip tu, žmogau, tuo pat metu naudodamasis savo MacBook’u gali aiškinti apie we have to lower global carbon emmission. Visos tos pseudo-gamtosauginės anglies dvideginio emisijų kvotos labiausiai kenkia besivystančioms šalims, kurios niekada nepasivys vakarų, jei klausys šitų modern day hipių. Jų sprendimas? Labdara iš vakarų. Aš net nepradėsiu apie masinės labdaros poveikį vietiniams smulkiems verslams. Kas pirks iš tavęs obuolį, jei šalia juos dalina nemokamai? Ką ir bekalbėt apie ūkininkavimą ilgoje perspektyvoje – vietinėje rinkoje kainos svyruoja ne pagal biržą, o pagal hipių emocijas. Ir jei hipiai tą sezoną dosniai nusiteikę – bye bye investuotas ūkininko laike ir pinigai. O po to sako, kad afrikiečiai tingūs*…
Tiek to, apie tai jau ir taip daug prirašyta ir pasakyta.
Jei kam neaišku, tai esu kritiškas žmogaus sukeltos klimato kaitos idėjai, kiek kalba eina apie gamyklų ar automobilių CO2 emisijas. Be to, karvės ir kiaulės prikakindamos irgi metano nežmoniškai daug prigamina (nu, čia, technically speaking, irgi galima žmogaus veiklai priskirti), nuo kurių irgi galėtų pasireikšti klimato kaita.
Kaži kur tai mačiau statistiką, katra rodė, jog pirmiau klimatas atšyla, o jau po to seka CO2 padidėjimas atmosferoj. Reiškia, ne CO2 kiekis atmosferoj nulemia temperatūrą, o atvirkščiai. Tam paaiškinimas buvo, kad šaltiems orams esant anglis tupi ir savotiškai tirpsta vandenynuose, o kai oras atšyla (priklausomai nuo saulės aktyvumo, pvz) tuomet atsiskiria nuo vandens, greitai garuoja ir patenka į atmosferą, iš ko seka ryšys tarp temperatūrų skirtumų ir anglies dvideginio kiekio ore.
Bet čia istorija ne apie tai. Čia apie žemės eroziją ir dykumėjimą.
Maža paslaptis, kad augalų didžiąją dalį masės sudaro anglis. Ir maitinasi augalai anglies dvideginiu, net gerokai labiau negu azoto junginiais (nitratais visokiais ten). O kas vyksta, kai nelieka augalų, kurie suvalgytų dvideginį? Dvideginio apytaka iš oro į augalus ir dirvą sutrinka.
Augalai ne vien perdirba anglies dvideginį į deguonį fotosintezės būdu. Jie sudaryti pagrinde iš anglies, kas iš esmės reiškia, kad kuo daugiau augalų auga, tuo daugiau anglies junginių yra „įkalinta“ jų viduje.
Aš nežinau, ar anglies dvideginio kiekis atmosferoje nulemia oro temperatūrą, bet žalių plotų dykumėjimas gali būti viena iš dvideginio kiekio ore didėjimo priežasčių. Augalai, kurie yra (decay) taip pat leidžia į orą dvideginį, ir jei nauji augalai neužauga, tai tas dvideginis ir lieka ore. Čia nevarysiu save the forest tipo propagandos, bet pasidalinsiu šito protingo dėdės TED kalba, kur jis pasakoja, kaip gyvulių išmindytas laukas (bet neištryptas iki smėlio) puikiai sulaiko drėgmę sausringų vietovių dirvose. Tokiu keistu būdu jis jau kovoja su sausra.
Allan Savory: How To Green The World’s Desserts And Reverse Climate Change
Jei anglies dvideginis savaime nėra temperatūrai įtaką darantis faktorius, tai dėl dykumėjimo žemės paviršius tikrai labiau įkaista dieną ir atšąla naktį.
Dvideginis, kuris seniau nusėsdavo dirvoje augalų, jų šaknų ar yrančių dalių forma, dabar lengviausiai garuoja į atmosferą. Ir lieka tvyroti ore, kadangi per mažai yra augalų kurie ne tai, kad perdirbtų anglies dvideginį į deguonį, bet paprasčiausiai sulaikytų jį savo lapuose, kamienuose ir vaisiuose.
Kas iš viso to?
Na, taip ganyti gyvulių dykumėjančių regionų ūkininkų nepriversime, bet yra kas tai daro savo noru, nes ten augina ir grūdus, ir dar visko. Taip naudą patiria jie patys. Man tai džiugu, kad kažkas vyksta gera linkme, be tų juokingų sizifiškai-mazochistinių kovos su klimato kaita idėjų.
—
* Žinoma, kad nesako. Juk jie tokie tolerant ir socially aware.
Ta ekologija perdėtas fanatizmas, net religija pranoko.