Oro linijos, nauda visuomenei ir kiti gandai 1/2

Dabar labai garsiai nuskambėjo Air Lituanica uždarymas. Visi sušoko į skirtingas puses. Argumentų už ir prieš yra visokių: nuo absurdiškų iki labai netgi racionalių. Bet į visą šitą reikalą galima pažiūrėti per tam tikrą prizmę, pasitelkiant pavyzdžius. Asmeniškai aš Zuoko nelabai mėgstu, nes paskui jį ir jo aplinką driekiasi smulkios ir ne tik korupcijos šleifas, bet čia stengsiuosi kalbėt apie idėjas, o ne asmenis (nors svarbu yra ir ar patikimi žmonės darbus daro).

Stengsiuosi toliau esančius pavyzdžius/argumentus sudėlioti pagal hierarchiją, kaip aš ją suprantu, kur valstybė gali/turi kištis dėl bendro gėrio, kas yra ant ribos, ir kur neturi kištis, o palikti vietos verslui laisvai veikti.

„Tai atsisakykim ir kariuomenės tada“. Argumentas iš absurdo srities. Nors pagal kariuomenei skiriamą % nuo BVP gali pasirodyt, kad tas ir mėginta buvo daryti. Nežinau ar čia verta plėstis…

„Tai atsisakykim geležinkelių, nes irgi nuostolingai dirba“. Geležinkeliai kiek panašiau į oro linijas, tačiau ne visai taip. Neturiu tikslių skaičių, tačiau kiek pamenu, nuostolinga yra tik keleivių pervežimo dalis. Patys geležinkeliai dėl savo techninio pobūdžio yra artimi natūraliai monopolijai, todėl valstybei dažniausiai verta palaikyti nuostolingą jų veiklą, kuri bendro gėrio visuomenei suteikia daugiau nei alternatyva, kai geležinkeliai privatūs: monopolisto pelno maksimizavimas, kai pervežimų palyginus mažai, o marža maksimali. „Galėtų tada keleivių vežimo atsisakyti“, pasakytų kas nors. Bet nuostolingiausios veiklos savaime nutraukimas irgi nebūtinai sumažina visos kompanijos nuostolius.

Atominė elektrinė/dujų terminalas. Šita sritis labai sunkiai prognozuojama dėl geopolitinių, ne vien ekonominių faktorių. Juolab, aš joks ekspertas. Tiesiog kontempliuoju. Kalba eina apie monopolisto tiekėjo rinkos galios sumažinimą. Net ir esant sėkmingam tokiam projektui, mums nedraugiškos valstybės kompanija drauge su propagandos aparatu gali pavaizduoti projektą nesėkmingu. Keli scenarijai: 1) pasistatome terminalą; dujų kainos krenta dėl globalių priežasčių; propaganda skalambyja, kad projektas niekinis ir į minusą, ir, pažiūrėkit, dar teko vietiniams tiekėjams priverstinai pasirašyti, kad ne trumpiau nei tiek ir tiek metų pirks iš terminalo ne mažiau nei tiek ir tiek ir už tokią tai tokią kainą. 2) pasistatome terminalą; kainos dėl globalių priežasčių nekrenta; Gazpromas specialiai dempinguoja kainą, propaganda skalambyja, kad reikėjo su Rusija iškart gražiuoju tartis, o dabar tiekėjai pasirašę, kad pirks iš terminalo už brangiau nei Gazpromas tiekia. Vėl nuskriaustas paprastas pilietis. 3) terminalo nepasistatome; kainos nukrenta; vidutiniu laikotarpiu laimime. That’s why they say: in hindsight, everyone has 20:20 vision… 4) terminalo nepasistatome; kainos nekrenta; toliau mokam kaip mokėję.
Panaši logika galioja ir kalbant apie atominę.
Tokiems strateginiams sprendimams daug gero nuveikė prieš kelias dienas taksi avarijoje su žmona žuvęs lošimų teorijos pradininkas John Nash. Apie taksi kiek vėliau…
Ir vis tik, svarbu yra procesų skaidrumas, o skaidrumą ne visi politiniai dariniai mėgsta vienodai. Taip pat, negalim sakyti, kad terminalo, atominės ar oro linijų reikia bet kokia kaina.

Oro linijos. Tiesą sakant, manau jog čia yra tas ribinis atvejis. Jei kalbame vien apie principą, taip, valstybė (jei koks labai didelis miestas, tai gal ir savivaldybė) gali dalyvauti remdama skrydžius. Jei tikime, kad tai atneš naudą visuomenei (arba mažesnius nuostolius, negu skrydžių nesant). Ypač jei sąlygos susidaro tokios, kad alternatyvų iš vis nėra, arba yra labai mažai.

Yra kelios problemos: nacionalinės, ar, šiuo atveju, municipalinės oro linijos konkuruoja su privačiomis linijomis (kad ir ne visada tiesiogiai). Kaip suprantu, tai kertasi su europine teise. Savivaldybei lendant į skolą, faktiškai dempinguojamos skrydžių kainos (nežinau kiek tikslus tas €100 už vieną skrydį keleiviui kompensuojama dalis iš miesto lėšų, bet jei taip tai wtf).
Pačio Zuoko tekste minimos studijos, rodančios, kad dėl FlyLAL uždarymo yra patirta baisinė žala, siekianti net 1% Lietuvos BVP truputį kelia antakį, bet galbūt, sakykim. Tuo tarpu, anot Zuoko, netiesiogiai gauta nauda iš Air Lituanica neva su kaupu atpirko investicijas:
„Air Lituanica“ atvežti turistai Lietuvoje jau išleido virš 50 mln. litų. Už Vilniaus oro uosto paslaugas “Air Lituanica” sumokėjo virš 3 mln. litų, už VĮ „Oro navigacija“ – virš 1,2 mln. Litų. Iš viso iš Lietuvos įmonių “Air Lituanica” įsigijo paslaugų už 30 mln. litų, o kur dar mokesčiai. Tai tiesioginė „Air Lituanica“ nauda, sukurta per tik 1,5 veiklos metų.“
Taigi, 50 milijonų lietuviškųjų „pliuso“, o investuoti „tik“ po €11000 per metus.

Ar man vienam čia atrodo šakar-makar? Prisiimami nuopelnai už tai, kas, tikėtina, būtų įvykę ir taip, tik kitais keliais. Jau dabar gandų girdisi, kad 6 iš 9 skrydžių iš Air Lituanica perims WizzAir. Ar būtų atsiradę skraidintojų prieš 2 metus ar seniau? Nežinau. Dabar jau nesužinosim. Ir ne pirmas toks tekstas, ir ne pirnas toks argumentas.

Jau seniau teko girdėti, kad Vilnius Veža per metus laiko į biudžetą sumokėjo daugiau mokesčių, nei visos kitos taksi bendrovės kartu paėmus. Hello-o! Tai gal dėl to, kad kitose bendrovėse dirba tik po direktorių ir buhalterę, o vairuotojai patys už save moka mokesčius, nes dirba pagal IDV? Nors dabar panašiai darė ir Vilnius Veža bei kiti panašūs dariniai.

Vis tik, kai kurie oro linijų kritikai sako maždaug „Tai ko pats neinvestuoji, Zuokai, savo milijonų, jei jau tokia pelninga ta tavo kompanija bus ateity?“. Pelnas yra tai, ką gauna verslas. Jei pripažįstam, kad keleivių skraidinimas yra vieša paslauga, pelnas ar jo nebuvimas negali būti naudojamas argumentuojant už ar prieš. Jei visos viešas paslaugas teikiančios bendrovės bus pelningos, kur keliaus pelnas? Į biudžetą? Gausis dvigubas apmokestinimas. Čia taip vaizdžiai kalbant.

Aušra Maldeikienė savo bloge ne be pagrindo siūlo pažvelgti į alternatyviuosius kaštus:
„Įkyriai kartojamas argumentas apie tai, jog buhalteriškai skrydžių bendrovė buvo techniškai bankrutavusi, bent jau viešai nė karto nebuvo paremtas ekonominiais bankroto įrodymais. Buhalterinė logika sako, kad bet kuris minusas yra blogis, tuo tarpu ekonominė logika akcentuoja visai kitus — alternatyviuosius kaštus.  Norite aiškiau — buhalteriškai bet kuris vaikas (nebent jis tempia namo išmaldą it koks Oliveris Tvistas)  yra tik minusas, tuo tarpu sveiko proto žmogus suvokia, kad pirkdamas vaikui knygas ar suteikdamas jam galimybę lavintis ir tobulėti išties gauni kitą, gerokai rimtesnę grąžą. Skrydžių bendrovė ir buvo kažkoks panašus projektas, kur nauda buvo ne iš pačių skrydžių, o iš to, ką ir kaip gaudavome skraidindami į Lietuvą turistus, investuotojus ar vietinius keliautojus. Bent jau man tas blizgus lėkštas „pigios gerai išsilavinusios darbo jėgos“ (konservatorių mantra) ar „slegiančio mokesčių naštos akmens“ [tempia biudžetu mintantys politikai ir jų intelektualiniai patarėjai bei mokesčių mokėtojų pinigais paramstyti  „verslininkai“ ] (liberalų mantra) žavesys tėra ekonominio neišmanymo pavyzdys. Mąstant ekonomiškai nuostolis gali galiausiai virsti pliusu (tai žino kiekvienas verslas), o išlaidos vienoje sferoje dideliais pelnais kitoje, o labai tiksliai suvesti daliniai balansai, deja,  pasirodyti kaip galutinio parlaimėjimo daigai.“ – pabraukta mano. Vis tik man atrodo, kad ginant principą pamirštami skaidrumas ir politinis procesas. Visuomenės negalima įmesti, kaip tos varlės, į verdantį vandenį ir tikėtis kad priims tų ar kitų lyderių sugalvotus projektus. Tas nutiko su VAE, tas pats nutiko ir su Air Lituanica. Juo labiau susikompromitavusių politikų projektus. Toks dalykas kaip nacionalinės avialinijos turi būti išdirbtas, išdiskutuotas. Politikas, koks jis lyderis bebūtų, privalo suderinti politiko ir lyderio roles. Šiuo atveju buvo nueita „lyderio“ keliu, neturint palaikymo iš seimo ir vyriausybės, užkraunant oro linijas ant miesto pečių, kuris ne tik skolose, bet ir skolinasi žymiai brangiau nei valstybė. Viskas atlikta paskubomis (bent viešoj erdvėj taip atrodo), su fanfarom, kaip eilinis Zuoko PR campaign’as už miesto lėšas.

Bus dar.

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos