Socialinės atskirties kaina – prarastas kūrybiškumas

Prisimenu vaikystėje žiūrėtą serialą A-Komanda. Ten kiekvienoje serijoje pagrindiniams herojams tekdavo pasinaudoti savo darbštumu, išradingumu ir žiniomis gelbėjant savo užpakalius. Iš įvairaus metalo laužo jie greitai pasigamindavo vos ne home made Panzerį su vos ne Big Bertha pabūklu ir ištaškydavo ne tik sandėlio (kuriame jie uždaryti) duris, bet ir visus blogiečius už jų.

Pamenu, kad mačiau ir daugiau filmų ir laidų apie tai, kaip Amerikoj vos ne kas trečias kaubojus turi namuose milžinišką garažą su visa technika, kartais remontuoja automobilius už pinigus, o laisvalaikiu gamina kokį savadarbį keturratį, ar tiuninguoja kokio seno automobilio važiuoklę ir uždeda milžiniškus ratus, nes jam tenka važinėti per smėlynus iki artimiausios degalinės. Tuos filmus ir laidas žiūrint lydėjo jausmas, kad „oho, o jeigu lietuviai tokius garažus ir techniką turėtų, taigi kas antras savadarbiu lėktuvu skraidytų“. Mano suvokimui, žinoma, labai didelę įtaką padarė mano senelis, kuris vis „grąsino“, kad tuoj tuoj su mano pagalba pasigamins medinį sklandytuvą (man buvo kokie šešeri). Nors projektas buvo numestas, pažinodamas savo senelį neturiu pagrindo juo netikėti, kad tai buvo (yra) įmanoma.

Dar vėliau išpopuliarėjo laida per MTV geru pavadinimu – Pimp My Ride. Ten taip pat dėmesio centre amerikietiškas garažas, ypač daug automobilių tiuningavimo, tačiau jau kiek kitaip – viskas daroma labiau dėl show ir pinigais pasitaškyti nesibodima. Hidraulika, unikalių spalvų paint job’as, milžiniško galingumo garso aparatūra, na ir dar koks PlayStation3 žaidimų kompiuteris įmontuotas keleiviams gale. Toks buvo standartinis paketas, o šalia jo dar daug įvairių dalykų (pvz, į miniveną įgrūsta džiakuzi arba vandens lova).
Per keletą metų laida išsisėmė, nes matyt nebesugalvojo kaip čia tuos automobilius dar įdomiau patobulint.

Kodėl aš čia apie senus filmus? Tas pats galioja ir šiems laikams – pagal inovacijas JAV pirmauja pasaulyje. Ir tas jaučiasi visoje jų kultūroje. Atsiverti kokį YouTube filmuką su prierašu DIY (Do It Yourself), ir gauni krūvą pamokų apie tai kaip sąlyginai nebrangiai palengvinti sau gyvenimą.

Kitavertus kinai puikiai kopijuoja amerikiečių išradimus, ir juos pagamina labai pigiai. Tačiau jie nėra inovatyvūs, jie patys nėra išradėjai. Jie konkuruoja išimtinai per mažą kainą. Bet net ir esant mažoms kainoms, ilgą laiką patys kinai savo pačių produkcijos negalėjo įpirkti. Turbūt tik per pastaruosius dešimt metų Kinijoje pradėjo žymiau augti vidaus vartojimas. Kaip turbūt pastebėjote, per pastaruosius dešimt metų vis rečiau yra kratomasi kiniškų prekių kaip nekokybiškų.*

Manau, būtent vartojimas tų prekių kurias pats gamini gali duoti didelę paspirtį inovacijai ir kūrybai.

Kūrybiškumui reikalingos įvairios patirtys. Jei kalbame apie verslo inovacijas ar išradimus, tokios patirtys kurios padeda suprasti problemas su kuriomis susiduria įvairus verslas, tam tikrų profesijų atstovai ar tiesiog vartotojai labai padeda kūrybos proceso pradžioje ir eigoje. Jei žmogus jau yra susidūręs su esamais išradimais, tai irgi gali labai padėti kuriant. Žmonės kuria kombinuodami, nusižiūrėdami vieni nuo kitų, tobulimdami jau išrastus daiktus. Todėl sakau – jeigu norime, kad Lietuva būtų aukštųjų technologijų šalis, turime vartoti aukštasias technologijas.

Sakysit „Prie ko čia socialinė atskirtis? Juk JAV ji yra panaši.“ Ogi prie to, kad JAV net ir prie taip vadinamos skurdo ribos gyvenantys žmonės gali sau leisti nusipirkti I-Phone’ą. I’m just saying…

Ramių Kūčių.

————-
* Žinau, ką galvojate – correlation is not causation, t.y. galimai supainiotos priežastys su pasekmėm, tačiau vardan argumento, ts’kant, priimkim.

Tags: , , , , , , , , , ,

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos