Lubinai užderėjo

Vasarą rašiau apie lubinus žvyringam lauke, žadėjau pasidalinti rezultatais. Lubinai užaugo tikrai nemaži – iki juosmens, ir pražyst suspėjo, ir net tas savo „uogas“ užmegzt. Bet tik užmegzt. Kad subrandintas derlius pasakyti tikrai būtų per drąsu. Nuo liepos vidurio iki rugsėjo pabaigos ir per spalį lubinams šilumos ir laiko matyt neužteko (jie dar styro lauke, bet po pastarųjų šalnų būtų per drąsu sakyti, kad vis dar auga).

Štai tokie tatai lubinai

Va tokie užaugo lubinai, tik gerokai aukštesni, tačiau su trigubai mažesniais žiedais.

Kaip bebūtų, pačią savo iniciatyvą užsėti žviringą dirvą lubinais, nors ir kiek pavėluotą, vertinu teigiamai. Vien lubinų stiebai ir lapai turi labai daug biomasės, o ką ir bekalbėti apie gilias šaknis (jei tikėsim internetais), kurios siekia iki 2 metrų gylio. Ir, nors pačių lubinų paragauti šiemet dar neteks, pirminė užduotis įvykdyta – laukelis patręštas.

Turint omeny, kad šita rūšis – siauralapiai, vienmečiai lubinai – tai jų net nereiks ravėt ar pjaut, norint iš to ploto padaryti daržą. Beje, net jei ir būtų daugiamečiai, sėklų subrandinti jie nespėjo, o jei kurie pavasarį atsigautų – į pagalbą visad galima pasitelkti dalgį.

Pagal gamtinės žemdirbystės principus ravėti net piktžolių iš viso nereik – užtenka nupjauti. Tam, kad nepažeistume šaknų (kurios taip pat gali pasitarnauti kaip biologinė trąša), bei mikrofloros ir mikrofaunos, gyvenančios dirvožemy. Įvarūs grybeliai, bakterijos ir panašūs organizmai gyvena simbiozėje su augalais, arti jų šaknų, padeda augalams gauti maistinių medžiagų iš dirvožemio (veikia kaip tarpininkai, sudėtingesnių cheminių junginių skaidytojai, prieš juos įsisavinant augalams per šaknis), mainais į gliukozę ir kitus energijos šaltinius, kuriuos gamina augalai fotosintezės būdu.Tai vat taip gražiai ir sugyvena augalėliai su bakterijom ir grybais, ir nėr čia ko perkasinėt dirvožemio, jei norim darže užaugusių maistingesnių daržovių.

Šviečia saulė - auga žolė

Čia tokia paprasta fotosintezės schema. Gamtinei žemdirbystei įsivaizduoti pakanka pridėti dar du elementus į paveikslėlį šalia vandens: mineralines medžiagas dirvožemyje, bei jas skaidančius mikroorganizmus, gyvenančius prie augalo šaknų.

Kalbant apie piktžoles, yra laikomasi tokio principo: jei saulės neužstoja – vadinasi ne priešas. Jei saulę vis tik užstoja, na, tai apkarpom ir paliekam šaknis. darbas ne toks purvinas, o ir dirvožemio nepažeidžiam.

Tai va toks šiandienos įrašas pusiau apie lubinų sėjos rezultatus, pusiau apie gamtinės žemdirbystės įvadą.

P.S. Atkreipkite dėmesį, kad gamtinė žemdirbystė tai jums ne koks eko-ūkis, o natūraliais biocheminiais organizmų ryšiais paremta žemdirbystės technologija (su tam tikrom filosofijos apraiškom).

Tags: , , , , , , , , ,

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos