Auksinė žolė

Taip jau nutiko, kad įgyjau naują pomėgį, ištisą hobį, taip sakant. Šį pavasarį pasidariau mažutę lysvę savo mamos kieme ir pradėjau daržininkauti. Mažam plote (maždaug 5×3 m) padrikai prisodinau visokių cukinijų, moliūgu, pomidorų ir agurkų… Dargi, veik visą plotą padengiau visokiom ten pjautom žolėmis, a‘la šienu ir panašiai. Priežiūros daržas prašosi maždaug kartą per savaitę. Čia, matot, toks stebuklingas metodas, kur jau net per visokias televizijas rodo. Patys metodo išradėjai jį vadina Gamtine Žemdirbyste. Bet apie tai vėliau.

Visai šalia mano suimprovizuotos lysvės, kieme buvo kokių 2 metrų gylio duobė, pagal kitus išmatavimus tinkama kone prūdui ar baseinui, kurio niekad taip ir neįrengėm. Tai į tą duobę buvom pradėję mest visokias šakas, nupjautą žolę, nugenėtus krūmus ir panašiai. Bet ją reikėjo užverst. Šį pavasarį pavyko pasigauti gretimose stroikėse dirbusį buldozerį, kuris mielai paprašytas mielai ją ir užvertė. Bet žemė persimaišė su žvyru, o galiausiai viską užvertus, paviršiuj liko vien žvyras. Na, aš, kaip doras pradedantysis ūkininkas susirūpinau, kaip čia tokį plotą (iš akies žiūrint, gal net koks aras to ploto gavosi) geriau panaudot daržo reikmėms. Į pagalbą atėjo internetai.

Dabar apie tą auksinę žolę.
Ir štai vieną kartą visai netyčia vienoj daržininkų internetinėj parduotuvėj radau taip vadinamas organines trąšas. Perskaičiau aprašymus – garstyčios, grikiai ir lubinai. Paskiausieji lyg ir tinka man, tik kad jau išparduota. Teko ieškot kitur. Radau šiek tiek brangiau vienos parduotuvės kataloge. Gavau ko ieškojau. 20Lt už 2kg siauralapių lubinų sėklų. Tokio kiekio turėtų pakakti vienam arui žemės užsėti. Buvo liepos pradžia*, lengvai perkasiau visą plotą ir įkinkiau jaunėlį brolį, kad pabertų sėklas, kaip buvo matęs per vieną strateginį geimą. Po trijų-keturių dienų prisisapnavo pranašiškas sapnas apie tai, kad lubinai jau sudygę, ir kokius 5cm styro į dangų**. Dar po savaitės jie jau atrodė visai neatpažįstamai.

alio

Nepatvirtinti gandrai sklando, kad lubinai auginami ir kosmose. Rusų ir japonų jungtinės kosminės pajėgos jau įrengė plantaciją Mėnulyje. Veisiamos šalčiui ir karščiui atsparios rūšys, tad kitas žingsnis – Marso ir Veneros apželdinimas. Nuotrauka © Rasa P.

Dabar, kas tas lubinas? Pasirodo, tai toksai ankštinis augalas, kuris užaugina tokias vos ne pupas ar kruopas, kurias seniau Lietuvos ūkininkai tiesiog žalias duodavo su pašaru kiaulėms ir kitiems gyvuliams, ar net patys sau į košę ar Musli dribsnius įsidėdavo. Paskui sugalvojo, kad ten kažkodėl negerai kiaulėm, mažos užauga, neatsparios ligom pasidaro, nes ten daug azoto, ar kažko tuose lubinuose***. Taigi, lubinai beveik išnyko iš ūkininkų kultūrinių pasėlių (teisingai pasakiau? :D) sąrašo. Gal kur ne kur Dzūkijoj juos dar augina, mat jie gerai auga smėlingoj dirvoj.

Portugalai lubinus vadina tremoços, juos pamirko sūriam vandeny ir valgo prie alaus.

Visas jų gerumas tame, kad jie nėra reiklūs, jų šaknys labai gilios (siekia net 2 metrus gylyn), jie įsisavina daug dirvoje esančių medžiagų, kurių įsisavinti kitiems augalams nepavyksta. Be viso šito, lubinai savo ankštyse užaugina didelę masę grūdų, kurie išbyra ant žemės (jei jais nemaitini kiaulaičių ar nepageidaujamų svečių), per rudenį, žiemą ir pavasarį apipūva ir labai gerai patręšia dirvos paviršių. Puikiai auga smėlynuose****.

Na, užsėjau žvyringą plotą, o rudenį bus matyt ar pavyko mano egzperimentas. Duosiu žinot rezultatus.
P.S. Beje, lubinus pamėgę islandai. Ten lyg ir neblogai jie auga.

———

* Šiaip jau lubinus reik sėti gegužį-birželį, bet smalsumas nugalėjo , ir dabar viliuosi, kad subrandinti ankštis lubinams laiko iki rudens pakaks.

** Tiesą sakant, vakar naktį apturėjau dar vieną panašų sapną – šįsyk apie pomidorus. Ryt išsiaiškinsiu, ar jis buvo taipogi pranašiškas.
*** Bet tai po to jau mokslininkai patvirtino, kad čia nesamonė, tik reik kad kiaulės turėtų kiaulišką dietą ir pašarus ėstų subalansuotus. Čia kaip ir žmogaus mityba turi būti subalansuota, taip ir kiaulės. Nu gi negali žmogus ištisai ant kokių žirnių ar salotų sėdėti! Lygiai taip pat ir knysliukės turi ėsti pamiksuotą pašarą. Čia ir durnam aišku. O pats lubinas savaime nėra jokia blogybė.
**** Taip ir įsivaizduoju, kaip įvairūs pasaulio gelbėtojai bando lubinus kultyvuoti dykumėjančiose buvusiose amazonės džiunglėse. O ką? Gal ir gerai būtų.

Tags: , , , , , , , , , , ,

Reader's Comments »

  1. By Klydžiako blogas » Lubinai uždėrėjo on 2012 11 06 at 13:03

    […] • Registruotis More from this categoryAuksinė žolėArchive for ‘Daržas’ category […]

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos