Mano katino vardas – Bazelis

Esu dar studentas, vis norėjau pradėti rašyti savo blogą, bet neatrasdavau laiko rašymui, bijojau, kad daugeliui temų apžvelgt trūksta žinių, kad stilius gausis per sausas… Žodžiu, bijau vilko, tai į mišką ir neinu. Tai kažkaip gumos netempsiu ir pasakysiu kokia mintis man atėjo.

katinas

Šiaip tai neturiu aš katino, tik šiaip su drauge biški prikolinom, kad katinui tiktų vardas Bazelis. 🙂 Ir iš vis, kur tai matyta - bachūras su katinu!?

Reikalas tame, kad vis pasidomiu įvairiom konspiracijom ir šiaip įdomesniais dalykais, o daugiausia – ekonomika ir finansais. Nors studijuoju su tuo susijusį dalyką, bet man baisiai nepatinka mokymosi formatas. Labiau mėgstu išsidiskutuoti aktualiomis temomis, paskaityt straispsnių, pažiūrėt dokumentikos. Norisi iš karto turėti case-study, prieš domintis bet kokia teorija – tik taip įgytos žinios yra vertingos ir ilgalaikės.

Vat ir turiu aš dabar tokią temą, kuri mane šiek tiek užkabliavo. Tema nedidukė, bet, deja nėra kas gerai ją išmanytų iš mano aplinkos, net ir tarp dėstytojų. Kalba eina apie tarptautinį bankų ir investicinių bankų reguliavimo susitarimą Bazelis III.

Prasidėjo viskas nuo to, kad atsidūriau aš šį rudenį LLRI organizuotam renginy apie austrų ekonominę mokyklą (prasidėjo viskas anksčiau, bet neišsiplėsiu). Man labai patiko toks gaivus naujas (man taip atrodė) požiūris. Labiausiai patiko Keynesizmo kritika… Be to, jau kelis metus su viltimi stebiu kas vyksta JAV, ir tikiuosi, kad bus išrinktas Ron Paul. Sužavėjo aukso standarto ar kitų alternatyvų idėjos. Žodžiu, galų gale taip aš atsidūriau tame pačiame LLRI kaip savanoris/praktikantas, kur gavau domėtis finansų rinkų reguliavimu, kas irgi yra įdomu.

Žodžiu, aš gal jau kiek per daug išsiplėčiau, visa reikalo esmė ta, kad pasidomėjau tuo Bazelis III, daug googlinau, skaičiau, kalbėjau ir su Lietuvos banko eksperte. Visi reguliavimo mechanizmai per daug sudėtingi, kad į juos čia įsigilinčiau ir neverta apie juos kol kas kalbėti, mat trūksta žinių ir patirties. Bet viena dalis, ta kuri buvo ir pirmam ir antram Bazelio akorduose kaip tai sukėlė minčių, kuriomis ir noriu pasidalinti.

Būtent kapitalo pakankamumo reikalavimai ir nuosavo kapitalo reitingas. Reikalas tame, kad bankai teisėtai dirba su svetimais pinigais ir dėl to turi didelį kapitalo svertą (leverage), taigi jų veiklos kapitalo grąža dažnai gerokai lenkia kitus sektorius. Pagal laisvos rinkos ideologiją, toks pelningumas gali būti išlaikytas tik dėl to, kad yra didžiuliai įėjimo į rinką apribojimai, kitaip sakant didieji žaidėjai yra gerai įsitvirtinę ir gali nupūsti mažylius, bet dabar ne apie tai.
Kapitalo pakankamumo reikalavimas mano manymu turi vieną didelę ydą, o būtent, tai kaip jis yra skaičiuojamas.
Visam banko turtui turi būti atidedamas ir kaupiamas rezervas (pinigais žinoma), skaičiuojamas nuo turto vertės. Pats rezervas mano manymu nėra tokia blogybė, kaip faktas, kad rezervo dydį (procentais) skirtingam turtui nulemia tam tikri koeficientai.

Pavyzdžiui, pirmam Bazely, reguliuotojai susigalvojo kažkokius koeficientus atskiroms turto klasėms patys. Nekilnojamas turtas (rodos) turi koeficientą 20 proc., įmonių akcijos ar obligacijos 100 proc. koeficientą, o išsivysčiusių šalių vyriausybių obligacijos – 0 proc.

Tai nulemia, kiek iš turimo kapitalo bankas gali įdarbinti, o kiek to kapitalo turi gulėti rezerve saugumo vardan.

Reiškia, jei bankas įsigija namuką, kurio vertė 1000000 litų, o rezervo norma 8 proc. jis privalo atsidėti į rezervą 1000000*0,08*0,2=16000 Lt

Jei bankas perka akcijų už tą patį melejoną, ceteris paribus, rezervas bus 1000000*0,08*1=80000 litų.

Jei bankas perka JAV vyriausybės obligacijas, jo rezervas turi būti 1000000*0,08*0,00= 0,00 Lt!

Kaip tai veikia kapitalo pasiūlą, toliau aiškinti manau nereikia. Žodžiu, Bazelio komisija užtikrino vakarų šalių vyriausybėms pigaus skolinimosi gyslą. Tai čia buvo prieš daugiau nei 20 metų. Būtų įdomu paieškoti ryšio tarp tų šalių išaugusių deficitų ir skolinimosi kainos, kurią įteisino „rizikos valdymo“ vardan Bazelio komisija.

Dabar situacija kiek kitokia, koeficientus nulemia reitingavimo agentūrų suteikti reitingai, kurie neva tai labiau atspindi tikrą situaciją rinkoj. Na, bet man vis tiek įtartinai viskas kažkaip. Tik dar viena priežastis interesų konfliktui ir šališkam agentūrų vertinimui.

Net jei ir agentūros riziką įvertina tiksliai (tai negali tęstis amžinai), iš bankų atimamas savo pačių rizikos vertinimas, tokiu būdu rizika nukeliama į sritis, kurios atrodo nerizikingos. Bet juk krizės visada ir kyla dėl rizikos, kurios niekas nenumatė. Todėl bankai privalo pasvertai rizikuoti ir pastoviai akylai stebėti situaciją rinkoj. Dabar gi, jei skolinate vyriausybėms, tai prašom prašom. Jei kils krizė, jus ištrauksim. O jei skolinate „rizikingam“ verslui, kapitalo grąža bus žymiai mažesnė.

Nuolankiai, jūsų vertinimui ir diskusijai,

Rokas 🙂

Tags: , , , , ,

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos